Iš meilės žirgams

Gyvulių šėrimo režimas – tai kompleksas priemonių, nurodančių kada, kokia tvarka ir kokiu pavidalu gyvuliams turi būti sušeriami pašarai.

Kad susidarytų sąlyginiai refleksai, gyvuliai turi būti šeriami nustatytu laiku. Tuomet intensyviau funkcionuoja seilių ir virškinimo trakto liaukos. Taigi laiku pasiruošiama priimti ir virškinti pašarą. Pakeitus šėrimo valandas, gyvuliai nerimauja, sutrinka jų virškinimo sulčių gamyba, mažėja produktyvumas.

Kiek kartų šerti per parą, priklauso nuo daug veiksnių.

Gyvulių šėrimo režimas – tai kompleksas priemonių, nurodančių kada, kokia tvarka ir kokiu pavidalu gyvuliams turi būti sušeriami pašarai.

Kad susidarytų sąlyginiai refleksai, gyvuliai turi būti šeriami nustatytu laiku. Tuomet intensyviau funkcionuoja seilių ir virškinimo trakto liaukos. Taigi laiku pasiruošiama priimti ir virškinti pašarą. Pakeitus šėrimo valandas, gyvuliai nerimauja, sutrinka jų virškinimo sulčių gamyba, mažėja produktyvumas.

Kiek kartų šerti per parą, priklauso nuo daug veiksnių.

Arklių šėrimas

Arkliai pirmiausia šeriami stambiaisiais, po to sultingaisiais pašarais ir galiausiai – koncentratais. Suėdę stambiuosius pašarus, arkliai pagirdomi ir po 30-45 min. jiems duodama avižų, o po 1-1,5 val. – kitų koncentratų. Praėjus maždaug 1 val. po šėrimo, jie jau gali dirbti ar treniruotis.

Daug ginčų tebekelia ir pašarų drėkinimas. Geriausia būtų koncentruotus pašarus suvilgyti vandeniu. Taip paruošti pašarai nedulka, neerzina kvėpavimo takų gleivinės ir, kaip parodė daugelio bandymų duomenys, drėkintus pašarus gyvuliai geriau ėda.

Labai svarbu, kad stabilaus bakterijų dauginimosi periodu maisto medžiagų išėjimas iš didžiojo prieskrandžio sutaptų su bakterijų dauginimosi ir fermentacijos sparta. Nuo to priklauso pašaro panaudojimo efektyvumas. Geriausia, kad visų - rytinio, pietinio ir vakarinio – šėrimo davinių maistingumas ir kiekis būtų kuo vienodesnis.

Paros stambiųjų pašarų davinį geriausia paskirstyti taip: didžiąją dalį atiduoti vakare, mažesniąją – ryte, o pačią mažiausią – dieną.

Geru šienu šerti ryte ir dieną

Blogiau ėdamus stambiuosius pašarus patartina atiduoti vakare, kad gyvuliai turėtų laiko juos suėsti. Taigi vakare geriau šerti šiaudais ar peraugusiu šienu, o ryte ir dieną – geresnės kokybės šienu.

Prastesnį šieną ir šiaudus reikėtų susmulkinti. Arkliams kapojai turi būti ne trumpesni kaip 3-5 cm (20 proc. dalelių ne trumpesnės kaip 7 cm).

Kad sultingieji pašarai neprarastų kokybės

Sultingieji pašarai, jei jų norma didelė (pvz., po 50 kg), atiduodami per 3 kartus, o jei maža (5-10 kg), galima atiduoti visus iš karto.

Šakniavaisius galima duoti bet kuriuo šėrimo metu. Svarbiausia, kad jie nebūtų žemėti, apipuvę ir sušalę.

Paprastai kiekvieno šėrimo metu gyvuliams duodama kelių rūšių pašarų. Kokia tvarka sušerti stambiuosius, sultinguosius ir koncentruotus pašarus iki šiol vieningos nuomonės nėra. Vieni šėrimo specialistai siūlo galvijams pirmiausia duoti koncentratų, po jų sultingųjų, o paskiausiai – stambiųjų pašarų. Kiti rekomenduoja atvirkštinę tvarką – pirmiausia duoti stambiųjų, po to koncentruotų ir galop sultingųjų pašarų. Toks eiliškumas grindžiamas tuo, kad karvė pirmiausia suėda daugiau stambiųjų pašarų, o kadangi jie pigūs, tai ir produkcijos savikaina būna mažesnė. Be to, ėsdamas stambiuosius pašarus, gyvulys išskiria daugiau seilių, todėl kiti pašarai virškinami geriau.